Amazon, Dell, Meta, Microsoft, Atlassian, Pintrest, Block – tai tik keletas įmonių, kurios paskutiniu metu atleidinėjo ar/ir ketina atleisti dalį savo darbuotojų ir jų darbus „perduoti“ dirbtiniam intelektui.
Lietuvoje įmonės kol kas optimizuojasi, restruktūrizuojasi, keičia procesus, bet neteko girdėti atvejo, kad mažintų darbuotojų skaičių ir jų darbus perimtų dirbtinis intelektas.
Ar dirbtinis intelektas tikrai gali atimti mano darbą?
Pasvarstykime kartu, ką gali dirbtinis intelektas. Greitai apdoroti ir išanalizuoti didžiulius kiekius informacijos, atsakyti į klausimus, sukurti tekstus, juos išversti, ištaisyti klaidas, sukurti paveikslėlius, video ar dizainą, programuoti, užpildyti įvairias formas, sisteminti informaciją ir pan. ir tą atlikti greitai bei dažniausiai tiksliai, jei tik pateiksime jam labai aiškią instrukciją.
Ko negali dirbtinis intelektas? Pirmiausia tai, dirbtinis intelektas vis dar labai ribotai veikia neapibrėžtume, kai neturi aiškių gairių. Negali remtis intuicija, turėti savo nuomonę ir ją ginti. Sukurti ryšį ir jausti bei perteikti prasmę.
Nepaisant pasaulyje vykstančių didžiulių atleidimų „dėl dirbtinio intelekto“, pasak Pasaulio banko, 2025 metų nedarbo lygis pasaulyje išliko netoli istorinių žemumų (~5%), o remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) duomenimis, atlyginimai augo beveik visose išsivysčiusiose šalyse.
Tai visgi ką keičia dirbtinio intelekto atsiradimas mūsų darbuose ir kasdienybėje?
Gera žinia, kad dirbti tampa įdomiau. Visi savo darbuose turim ne tokių mėgstamų techninių darbų, kuriems nereikia didelės kvalifikacijos ir padaręs tą darbą 2-3 kartus jau esi jį pilnai išmokęs. Tai dirbtinis intelektas tokius darbus iš mūsų gali lengvai perimti.
Bloga žinia, kad kuo toliau, tuo labiau mažės startinių pozicijų tokiose srityse kaip programavimas, testavimas, klientų aptarnavimas, personalo administravimas, marketingas (tekstų rašymas, SEO tekstai ir kt.), sąskaitų išrašymas, duomenų suvedimas ir pan., nes dirbtinis intelektas tai padarys greičiau ir, žinoma, pigiau nei žmogus.
Kaip savo nesename interviu sakė Jensen Huang, NVIDIA vadovas, rinkdamasis jaunus specialistus, jis jau dabar pirmiausia žiūrėtų į tuos, kurie yra įvaldę darbą su dirbtinio intelekto įrankiais. Nes dirbtinis intelektas padeda dirbti greičiau, daryti plačiau apimančias įžvalgas, nes jo dėka per tą patį laiką galima išanalizuoti žymiai daugiau duomenų ir daug ką automatizuoti.
Ir čia yra visų darbdavių ateitis – norėdami savo verslų proveržio, turime dirbti ne daugiau, o protingiau, išnaudodami resursus, kurie dabar mums yra taip lengvai pasiekiami.
Ką sako skaičiai?
Darbo skelbimuose darbdaviai pirmiausia stengiasi surašyti tai, kokie įgūdžiai ir patirtys yra reikalingi atlikti konkretų darbą. Taigi bandydami suprasti, kiek Lietuvos darbo rinka tikisi, jog darbuotojai bus įvaldę darbo su dirbtiniu intelektu įrankius, iš 57,000 darbo skelbimų, per paskutinius 5 mėnesius buvusių huntas.lt, atsirinkome 40,000, kuriais buvo ieškomi biuro darbuotojai ir vadovai.
Pasirodo, kompiuterinis raštingumas Lietuvoje nėra savaime suprantamas įgūdis, kaip pvz., lietuvių kalba, kuri randame tik 10% darbo skelbimų. IT specialistų ir vadovų skelbimuose randame lūkestį, kad žmogus bus įvaldęs MS Excel, nes laukia darbas su apskaitos programomis ir jų tarpusavio integracijomis.
Kompiuterinis raštingumas arba darbas su Microsoft Office programomis, MS Excel, MS Word, MS PowerPoint ir kt. kaip būtinas įgūdis darbui atlikti yra nurodomas daugiau nei 30% darbo skelbimų, jis būtinas ir 50% vadovų. Ir tai nestebina, nes remiantis Eurostat ir EPBO duomenimis, Lietuvoje bent bazinius kompiuterinius įgūdžius turi tik 52,9% Lietuvos gyventojų.
Kalbant apie dirbinį intelektą, kuris iš visų mūsų „atims“ darbus, gebėjimo dirbti su juo Lietuvoje tikisi dar labai nedaug darbdavių. Kad bus įvaldę darbą su dirbtinio intelekto įrankiais, tikimasi tik iš maždaug 12% IT srities vadovų bei 8% kitų IT darbuotojų. Kalbant apie ne IT pozicijas, gebėjimo dirbti su dirbtinio intelekto įrankiais tikimasi tik iš 1% vadovų ir nepilnai pusės procento kitų darbuotojų.
Kas toliau?
Dirbtinis intelektas, norime to ar ne, vis labiau integruojasi į mūsų gyvenimus ir darbus, todėl neišvengiamai turime mokytis su tuo gyventi. Vargu, ar kiekvienas tapsime pro lygio darbo su dirbtinio intelekto įrankiais specialistais, tačiau svarbu jau dabar įtraukti ChatGPT, Claude, Gemini, Copilot, Grok ar labiau specializuotus dirbtinio intelekto įrankius į savo darbą ir kasdienybę.
Nors dalį žmonių dirbtinis intelektas vis dar gąsdina, visgi naudodami jį galime padaryti žymiai daugiau nei padarome dabar. Tik visada reikia prisiminti, kad kritinis mąstymas šių laikų visuomenėje ir ypač naudojant dirbtinį intelektą, yra vienas svarbiausių įgūdžių, kurį turime nuolat lavinti plėsdami pasaulėžiūrą, kad galėtume atpažinti, kai dirbtinis intelektas mums pateiks nevisai teisingą informaciją.