Prieš gerus 15 metų finansų valdymas dažniausiai buvo suprantamas biudžeto sudarymu, plano ir fakto stebėjimu bei, jei situacija prasta, piniginių srautų valdymu arba tiksliau, sprendimu, kam mokėti šiandien, kam rytoj. O apskaita, tiksliau buhalterija, buvo asocijuojama su kabinetais pilnais susegtų į didžiulius segtuvus sąskaitų ir pirštu grūmojančia vyriausia buhaltere, jeigu pavėlavai jai atnešti sąskaitą arba komandiruotės įsakymą. Kad geriau suprastume, kokia situacija yra dabar, pasitelkėme huntas.lt darbo skelbimų duomenis.
ACCA (Association of Chartered Certified Accountants) 2025 m. talentų tyrimas taip pat rodo, kad šiuolaikiniams apskaitos ir finansų specialistams nebeužtenka vien techninių apskaitos žinių. Vis svarbesni tampa DI raštingumas, gebėjimas mokytis, komerciškumas, inovatyvumas ir platesnis verslo supratimas. Tame pačiame tyrime rašoma, jog žiūrint į netolimą ateitį, DI keis apskaitos profesiją visuose lygiuose: automatizuojamos pasikartojančios užduotys, o finansų komandos turės daugiau dėmesio skirti kontrolei, informacijos kokybei ir rezultatų interpretavimui. ACCA taip pat prognozuoja naujas roles, susijusias su tuo, kad DI sistemos išliktų tikslios, atitiktų standartus ir reguliavimą.
KPMG taip pat pritaria, kad dėl DI finansų rolių funkcijos transformuojasi ir pabrėžia, kad per artimiausius 3–5 metus finansų specialistai daugiau fokusuosis į gebėjimą duomenis paversti aiškiu pasakojimu sprendimų priėmėjams (storytelling), bendradarbiavimą su verslo partneriais, realaus laiko įžvalgas, anomalijų aptikimą, prognozavimą ir rekomenduojamus veiksmus.
Lietuvoje taip pat situacija su finansų ir apskaitos skyrių svarba ir įsivaizdavimu organizacijose yra ženkliai pasikeitusi ir jau daug metų finansų žmonės yra vieni iš svarbiausių vadovų partnerių, kalbant apie verslo plėtrą, investicijas ar kaip tik, susiduriant su sunkesnėmis situacijomis. Kaip tiksliai viskas pasikeitė mes ir nusprendėme paanalizuoti pradedant nuo startinių to, kokių žmonių yra ieškoma į startines finansų bei apskaitos pozicijas, o kokių į vadovaujančias, kiek mokama skirtingose pozicijose dirbantiems finansų ir apskaitos specialistams bei kaip visgi su tuo dirbtiniu intelektu.
Taigi siekdami visapusiškai apžvelgti Lietuvos finansų ir apskaitos specialistų darbo rinką ir išanalizavome per paskutinius 6 mėnesius darbo ir darbuotojų paieškos platformoje huntas.lt buvusius 2918 finansų ir apskaitos srities darbo skelbimų.
Kaip atrodys jūsų darbo diena pradėjus darbą finansuose arba apskaitoje?
Išanalizavus 236 darbo skelbimus, skirtus pradedantiesiems finansų specialistams, pasimatė, kad daugiausiai į finansų padalinius darbuotojus be patirties įmonės priima į įvairias AML pozicijas, susijusias su finansais (sukčiavimo rizika, mokėjimų stebėsena ir pan.), klientų aptarnavimą bankuose bei finansinės analizės ir jaunesniųjų finansų specialistų pozicijas.
Pagrindinės pradedančiųjų finansų specialistų atsakomybės darbo skelbimuose įvardintos šios: komunikacija su klientais arba tiekėjais, pagalba vyr. buhalteriui ar finansų komandai (po ~50% skelbimų), banko operacijos ir mokėjimai, ataskaitų ruošimas (po ~30% skelbimų), procesų tobulinimas ir automatizavimas bei finansinė analizė (po ~20% skelbimų).
Pradedantieji savo karjerą apskaitos srityje (205 darbo skelbimai), turėtų būti nusiteikę tokiems startiniams darbams kaip darbo užmokesčio apskaita ir pirminių dokumentų tvarkymas (po 40% darbo skelbimų), komunikacija su klientais ir tiekėjais, sąskaitų išrašymas ir apdorojimas bei ataskaitų rengimas (po ~30%).
Dažniausiai ieškomi nebūtinai turintys patirties apskaitos specialistai į tokias pozicijas kaip administratorius-apskaitininkas, apskaitininkas, apskaitos specialistas, buhalterio padėjėjas, mokėtinų sumų specialistas ir pan.
Kokias savybes ir įgūdžius turintys žmonės ieškomi startinėms finansų ir apskaitos pozicijoms?
Įdomu tai, kad nors dalis darbų startinėse pozicijose finansuose ir apskaitoje yra labai panašūs, priimant į darbą pradedantįjį finansų ir apskaitos žmogų yra pageidaujama skirtingų asmeninių savybių.
Didžiausius skirtumus matome lūkesčiuose komunikacijos bei bendravimo įgūdžiams (~50% finansuose ir ~25% apskaitoje), analitiniam mąstymui (~30% finansuose ir ~10% apskaitoje) bei organizuotumui ir laiko planavimui (~35% finansuose ir ~10% apskaitoje), nors negebant planuoti laiko, sunku įsivaizduoti laiku pateiktas ataskaitas, sumokėtus mokesčius bei darbuotojus laiku pasiekusius atlyginimus.
Kalbant apie profesinius reikalavimus finansų ir apskaitos pradedantiesiems specialistams, skirtumai yra dar didesni: ~90% darbo skelbimų finansų srityje pradedantiems karjerą specialistams yra nurodomas reikalavimas mokėti anglų kalbą. Šis reikalavimas apskaitos skelbimuose yra nurodomas tik 40% darbo skelbimų.
Per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje atsirado daug paslaugų centrų, aptarnaujančių užsienio kompanijas, kur visa komunikacija vyksta angliškai, todėl į finansų ir apskaitos darbo skelbimus, kuriais ieškoma žmonių darbui su Lietuvos verslais, vėl sugrįžo reikalavimas mokėti lietuvių kalbą (~60% darbo skelbimų).
~35% darbo skelbimų yra nurodomas išsilavinimas atitinkamoje srityje, dalis darbdavių net startinėse pozicijose, visgi pageidauja ir bent minimalios darbo patirties (10% skelbimų apskaitoje, 30% finansuose), darbo su apskaitos programos išmanymo.
Ko tikimasi iš vadovų?
Apskritai, asmenybiniai reikalavimai finansų srityje dirbantiems vadovams (finansų vadovai, finansų kontrolės vadovai ir pan.) yra didesni nei dirbantiems apskaitoje (apskaitos vadovas, vyr. buhalteris).
Svarbiausiomis asmeninėmis savybėmis bei įgūdžiais finansų ir apskaitos vadovų darbe laikomi komunikacijos bei bendravimo įgūdžiai (~60% finansų vadovų darbo skelbimų, ~30% apskaitos vadovų skelbimų), atsakingumas (~50% finansų vadovų skelbimų, ~40% apskaitos vadovų skelbimų) bei vadovavimo ir lyderystės įgūdžiai (~40 finansų vadovų skelbimų, ~30% apskaitos vadovų skelbimų). Finansų vadovams taip pat yra labai svarbus analitinis mąstymas (~40% darbo skelbimų).
Įdomu tai, kad apskaitos vadovams yra keliama daugiau skirtingų profesinių reikalavimų nei finansų vadovams, nors ir mokama ženkliai mažiau. Apskaitos vadovams šalia panašaus darbo patirties (70% darbo skelbimų) bei finansinės analizės (~65% darbo skelbimų), kurių yra tikimasi ir iš finansų srities vadovų(~55% darbo skelbimų, kur tikimasi panašios darbo patirties ir 75% darbo skelbimų su reikalavimu finansinės analizės patirčiai), reikia išmanyti mokesčius bei LR teisės aktus, reglamentuojančius apskaitą (~55% darbo skelbimų), apskaitos principus bei buhalterinę apskaitą (~50% darbo skelbimų), mokėti rengti finansines ataskaitas (55%), dirbti su verslo valdymo ir apskaitos sistemomis (35%) ir pan.
Smagu matyti, kad top sąrašuose nebelieka lūkesčio, kad finansų srities vadovai puikiai išmanys buhalterinę apskaitą, kas rodo, kad pozicijos kuo toliau, tuo labiau atsiskiria ir kiekvienas tampa savo srities žinovu.
Ar pasaulinės tendencijos jau pasiekė Lietuvą?
Grįžtant prie anksčiau minėtų tyrimų apie dirbtinio intelekto įrankių poveikį finansų ir apskaitos profesijoms, deja, nepavyko rasti duomenų, kokį poveikį Lietuvoje finansų ir apskaitos funkcijoms daro dirbtinis intelektas, todėl ir šį aspektą ištyrėme patys.
Išanalizavę duomenis matome, jog akivaizdu, kad pasaulinės tendencijos, susijusios su dirbtinio intelekto naudojimu darbe, dar nėra pasiekusios Lietuvos apskaitos srities specialistų, tačiau finansų srityje šis poreikis jau pradeda atsirasti. Gebėjimo dirbti su skirtingais dirbtinio intelekto įrankiais, yra tikimasi iš 7% ieškomų finansų vadovų, 6% pradedančiųjų savo karjerą ir 2% jau dirbančių finansų srities specialistų.
Amerikos top atrankų kompanijos Robert Half, kasmet įdarbinančios daugiau nei 2 milijonus skirtingų profesijų darbuotojų, 2026 metų tyrime rašoma, jog tik 6 % finansų ir apskaitos lyderių teigia turintys visus reikalingus gebėjimus prioritetiniams projektams įgyvendinti, o 57 % sako, kad reikia kelti esamų komandos narių kvalifikaciją tokiose srityse kaip finansų planavimas ir analizė (32%), dirbtinio intelekto išmanymas (27%), automatizavimas ir duomenų analizė (po 21%).
Nors Lietuvoje šie poreikiai dar nėra išreikšti, bet žinant, kad pasaulinės tendencijos mūsų tikrai neaplenks, jau dabar reikia gilinti savo kompetencijas dirbtinio intelekto naudojimo srityje. DI nepakeis mūsų, o padės mums dirbti efektyviau, jeigu tik gebėsime jį įvaldyti. O be to, geriau suprantant, kaip veikia dirbtinis intelektas ir kuriose vietose jis dažniausiai klysta, bus lengviau situaciją paaiškinti vadovams, kurie galbūt remdamiesi tik DI duomenų interpretacija gali prieiti klaidingų išvadų.
Kokio darbo užmokesčio galima tikėtis dirbant finansų arba apskaitos srityje?
Kaip ir visose srityse, natūralu, kad augant patirčiai ir įgyjant daugiau profesinių žinių, atlyginimas auga. Ir įdomu tai, kad didžiąja dalimi, karjeros tiek apskaitoje, tiek finansuose pasiekia tokį patį išsilavinimą turintys žmonės. Taigi siekiant susidaryti tikslesnį vaizdą, abiejų sričių atlyginimus analizuosime kartu.
Apskaita, dėl savo reikalingumo kiekvienai organizacijai, yra sritis, kuriose sąlyginai lengva pradėti karjerą startuojant nuo 1000 Eur neatskaičius mokesčių, o kai kuriose organizacijose (dažniausiai tarptautinėse, kuriose pozicijos reikalauja anglų arba kitų užsienio kalbų žinių) net ir tik neseniai pradėjus dirbti galima uždirbti netgi iki 1700 Eur neatskaičius mokesčių.
Smagu, kad vis daugiau įmonių siūlo ir apmokamą praktiką, apmokėjimas už kurią svyruoja nuo 700 iki 1261 Eur neatskaičius mokesčių.
Įdomu pastebėti, kad vidutiniškai apskaitininkai su patirtimi ir be patirties uždirba gana panašiai (atitinkamai 1600 Eur ir 1552 Eur neatskaičius mokesčių). Tačiau lyginant tų pačių apskaitininkų didžiausius atlyginimus, patyręs apskaitininkas gali uždirbti iki 2800 Eur neatskaičius mokesčių, kai tuo tarpu patirties neturintis tik iki 2440 Eur.
Nors žmones be patirties samdo ir į jaunesniųjų finansų analitikų, sukčiavimo prevencijos specialistų ir pan. pozicijas, visgi karjera finansuose visgi dažnai prasideda bankuose, dirbant klientų aptarnavimo padaliniuose, kur yra mokama nuo 1160 iki 2800 Eur neatskaičius mokesčių.
Dažniausiai mažesnės įmonės, kurios apskaitos padalinyje turi nedideles komandas, vietoj apskaitininkų patirties neturinčius žmones iškart priima į buhalterių pozicijas ir moka labai panašiai kaip ir apskaitininkams, tik darbų spektras čia būna platesnis.
Kalbant apie patyrusius buhalterius, jų reikia tiek didelėse, tiek mažose įmonėse. Skirtingų buhalterių atlyginimai gali skirtis netgi keturis kartus: nuo 1082 iki 4300 Eur neatskaičius mokesčių. Su finansų analitikais situacija yra labai panaši, jų, kaip ir buhalterių, atlyginimai, priklausomai nuo įmonės, darbo pobūdžio ir, žinoma, pačio finansų analitiko kvalifikacijos, taip pat gali skirtis keturis kartus: nuo 1284 Eur iki 4960 Eur neatskaičius mokesčių.
Vadovaujančias pozicijas apskaitoje ir finansuose galima išskirti keletą: vyr. buhalteris ir vyr. finansininkas, iš kurių kai kurie vadovauja tik apskaitos funkcijas, o kai kurie netgi didelėms komandoms; apskaitos vadovas – pozicija randama įmonėse turinčiose didesnes finansų komandas; finansų kontrolės vadovas; finansų vadovas ir/ar direktorius (kai kuriose tarptautinėse įmonėse yra ir finansų vadovas – finance manager, ir finansų direktorius – Chief Financial Officer).
Vyriausiasis buhalteris ir vyriausiasis finansininkas, tikriausiai yra tos pozicijos, kurių darbo pobūdis skirtingose įmonėse labiausiai skiriasi, lyginant su kitomis pozicijomis tose pačiose srityse. Vienose įmonėse vyriausiasis finansininkas ir vyriausiasis buhalteris atlieka lygiai tuos pačius darbus, kitose, buhalteris atsakingas tik už buhalteriją, o pozicija finansininkas vadinasi dėl to, kad iš žmogaus tikimasi dalykų, kuriuos kitose įmonėse atlieka finansų analitikai arba vadovai: įvairios finansinės analizės, biudžetavimas, prognozavimas ir pan. Įdomiausia tai, kad pavadinimas įtakoja ir siūlomą atlyginimą – jeigu tą patį darbą atliekantį žmogų pavadinsime finansininku, jam siūlysime didesnį atlygį nei tuo atveju, kai pareigos vadinsis buhalteris.
Tai kiek gi kas uždirba? Vyriausieji buhalteriai, kaip ir anksčiau minėti buhalteriai ir finansų analitikai, skirtingose įmonėse gali uždirbti labai skirtingus atlyginimus, t.y., nuo 1500 iki 6000 Eur arba vidutiniškai 3138 Eur neatskaičius mokesčių. Vyriausieji finansininkai tuo tarpu, vidutiniškai uždirba šiek tiek daugiau – 3499 Eur neatskaičius mokesčių ir jų atlyginimai skirtingose įmonėse skiriasi mažiau – nuo 2000 Eur iki 5150 Eur neatskaičius mokesčių.
Trijų pozicijų, savo pavadinime turinčių žodį vadovas: (apskaitos vadovas, finansų vadovas ir finansų kontrolės vadovas) atlyginimai taip pat stipriai skiriasi. Apskaitos vadovai dažniausiai būna organizacijose, turinčiose didelę finansų padalinio struktūrą, įskaitant finansų kontrolės skyrių, ir finansų vadovą, kuris vadovauja tiek apskaitai, tiek finansų kontrolei. Todėl natūralu, kad finansų vadovų atlyginimai yra didžiausi ir siekia net 16440 Eur neatskaičius mokesčių.
Apskaitos vadovams vidutiniškai yra siūloma 3785 Eur neatskaičius mokesčių, o finansų kontrolės vadovams – 6185 Eur neatskaičius mokesčių.
Apibendrinant galima pasakyti, kad karjera finansų srityje apsimoka labiau nei apskaitos, tačiau mielo širdžiai darbo radimas ne visada išmatuojamas pinigais.
- Atlikdami analizę vidutinę algą skaičiavome sudėję skelbime nurodytą mažiausią ir didžiausią algą bei gautą sumą padalinę iš dviejų.